Viena svarbiausių datų Lietuvos Respublikos gyvenime – 1918-ųjų vasario 16 d., kai buvo priimtas dvidešimties Lietuvos Tarybos narių pasirašytas Lietuvos Nepriklausomybės Aktas, skelbiantis, jog šiuo nutarimu atstatoma nepriklausoma demokratiniais pamatais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje. Tačiau nepakako paskelbti apie Lietuvos valstybės atstatymą: ją reikėjo kurti, reikėjo ginti. Prie valstybės atkūrimo ir gynimo prisidėjo nemažai iš Kretingos ir jos apylinkių kilusių karių savanorių, amžino poilsio atgulusių krašto žemėje bei iškiliais valstybės veikėjais tapusių asmenybių, tokių, kaip didvyris, karys savanoris Jonas Sauseris, kurio garbei pavadintas kaimas Sauseriai;  gydytojas, archeologas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, generolas Vladas Nagius-Nagevičius; kunigas, prelatas, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, karių savanorių ir valsčiaus savivaldos organizatorius  Pranciškus Motiejus Urbonavičius. Kai kurios iškilios asmenybės aktyviai prisidėjo ne tik prie valstybės atkūrimo, bet ir kovojo prieš ją sužlugdžiusią sovietų valdžią: tarp tokių –  Nepriklausomybės kovų dalyvis ir Rainių kankinys Vladas Petronaitis, kurio atminimas įamžintas Kretingos notaro Jono Kentros šeimos kape-mauzoliejuje. Kretingos rajone, Jokūbave, nuo 1926 iki 1940 gyveno prezidentas Aleksandras Stulginskis su šeima: jį primena paminklinis akmuo bei miestelio mokykloje įkurtas muziejus. Vieni ryškiausių atkurtą Lietuvos valstybę primenančių ženklų – sovietmečiu nugriautieji ir po Nepriklausomybės atgavimo atstatyti keturi paminklai, kurie buvo iškilmingai atidengti 1928 m. švenčiant valstybingumo atgavimo dešimtmetį. Visus, neabejingus šalies ir krašto istorijai, kviečiame pakeliauti po Kretingos rajoną maršrutu, padėsiančiu atrasti čia esančius valstybės atkūrimą ženklinančius objektus.