Lankytinos vietos

Lietuvos kariuomenės savanorio Juozo Zamkaus kapas

Palaidotas Lietuvos kariuomenės kūrėjas savanoris, 1919–1920 m. Nepriklausomybės kovų ir 1923 m. Klaipėdos sukilimo dalyvis, leitenantas Juozas Zamkus (1896–1942). Kapą ženklina juodo poliruoto granito stačiakampė paminklinė plokštė, kurioje iškalti augalinio ornamento apjuostas kryžius ir epitafija: „Juozas Zamkus 1896–1942“. Juozas Zamkus gimė 1894 m. gruodžio 24 d. Pailių k., Šiaulių r. sav. Apie 1912 m. emigravo į JAV, baigė 4 gimnazijos klases, gavo JAV pilietybę, studijavo Inžinerijos universitete. Susipažinęs su Steponu Dariumi, įstojo savanoriu į JAV kariuomenę ir dalyvavo Prancūzijoje vykusiose Pirmojo pasaulinio karo kovose su Vokietija. 1920 m. grįžo į Lietuvą, tapo kariu savanoriu, tarnavo būrininku, viršila, dalyvavo mūšiuose su lenkais ties Giedraičiais ir Širvintomis. 1921 m. paskirtas pėstininkų leitenantu, 1922 m. balandžio 8 d. perkeltas į Krašto apsaugos generalinio štabo žvalgybos skyrių. 1923 m. vadovavo Klaipėdos krašto sukilėlių daliniui, o 1924 m. perkeltas tarnauti į pasienio policiją. Vėliau su S. Dariumi išvyko į JAV, tačiau netrukus grįžo į Lietuvą. 1932 m. buvo apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Nuo 1941 m. gyveno Slučkų kaime netoli Kretingos, dirbo Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigos valdininku. Mirė 1942 m. vasario 13 d.