Lankytinos vietos

Prelato Prano Urbonavičiaus kapas

Palaidotas katalikų bažnyčios kunigas, prelatas, knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo organizatorius, spaudos darbuotojas, religinių raštų rengėjas, 1905 m. Didžiojo Vilniaus Seimo atstovas, 1917 m. Vilniaus konferencijos dalyvis, karių savanorių ir valsčiaus savivaldos organizatorius, Telšių vyskupijos generalvikaras, Salantų parapijos administratorius Pranciškus Motiejus Urbonavičius (1868–1941). Kapą ženklina ant betoninio postamento pastatytas trijų tarpsnių obelisko pavidalo juodo poliruoto akmens paminklas, kurio priekinėje plokštumoje iškaltas kryžiaus kontūras ir epitafija: „Prelatas Pranas Urbanavičius 1868–1941“. Pranciškus Motiejus Urbonavičius gimė 1868 m. rugsėjo 18 d. Baublių dvare. Mokėsi Gargždų pradinėje mokykloje, Paurupės (Rucava, Latvija) progimnazijoje ir Liepojos gimnazijoje, 1885–1889 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Dalyvavo klierikų tautiniame atgimimo sąjūdyje, 1888 m. su kitais įkūrė slaptą Lietuvos mylėtojų draugiją, kurios nariai siekė išmokti sakyti pamokslus lietuviškai, versti į gimtąją kalbą religinę literatūrą, platinti lietuvišką spaudą. 1890–1891 m. redagavo laikraštį „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, platino katalikiškos krypties lietuviškus leidinius. 1891 m. rugsėjo 21 d. buvo įšventintas kunigu ir paskirtas Plungės bažnyčios vikaru. 1893 m. organizavo maldininkus budėti prie Kražių bažnyčios, kurią rusų valdžia ketino uždaryti. 1896 m. buvo Mintaujos (Jelgava, Latvija) aukštesniųjų mokyklų kapelionas, nuo 1897 m. – Kauno Šv. Trejybės bažnyčios vikaras ir mokyklos kapelionas, Jonavos bažnyčios kuratas, 1901–1904 m. – Klovainių klebonas, 1905 m. paskirtas Salantų klebonu. Salantuose įsteigė vartotojų bendrovę „Kaukas“, „Saulės“ draugijos pradinę mergaičių mokyklą, subūrė pavasarininkų kuopą, 1906–1911 m. pastatė mūrinę bažnyčią. Nuo 1918 m. – Žemaičių vyskupijos kapitulos garbės kanauninkas. 1926 m. lapkričio 30 d. paskirtas Telšių vyskupijos generalvikaru, rūpinosi vyskupo rūmų ir kunigų seminarijos statyba. Nuo 1930 m. – popiežiaus rūmų prelatas. 1908–1910 m. parašė 2-jų dalių maldaknygę vaikams, 1920 ir 1922 m. knygeles mergaitėms „Sesutei-Rūtelei“ ir berniukams „Broliukui-Dobilėliui“, 1931 m. – knygą „Spinduliai”, 1934 m. – eucharistinių maldų knygelę „Šventoji valanda“. 1940 m. liepą grįžo klebonauti į Salantus. Mirė 1941 m. gegužės 27 d.