Lankytinos vietos

Nepriklausomybės kovų dalyvio ir Rainių kankinio Vlado Petronaičio atminimo vieta

Kapinių pietinėje dalyje yra Kretingos notaro Jono Kentros šeimos kapas-mauzoliejus, kurį ženklina monumentalus raudono granito paminklas, pagamintas 1932–1933 m. Kretingos (Bajorų) sunkiųjų darbų kalėjimo akmens paminklų dirbtuvėse. Kape palaidotos notaro žmona Felicija Kentrienė (1867–1932) ir duktė, tremtinė Bronislava Petronaitienė (1904–1996). Paminklo pagrindiniame fasade greta F. Kentrienės bareljefo įamžintas tremtyje mirusio Sibiro kankinio Jono Kentros (1869–1942) atminimas. Kairėje paminklo pusėje Gražinos Petronaitytės-Savoniakienės rūpesčiu pritvirtintas B. Petronaitienės portretinis bareljefas ir memorialinis užrašas: „Bronislava Kentraitė Petronaitienė 1904–1996, Vladas Petronaitis 1888–1941, nukankintas Rainiuose“. Vladas Petronaitis gimė 1888 m. lapkričio 2 d. Plaučiškių k., Pakruojo r. sav., mokėsi Šiaulių ir Mintaujos (Jelgava, Latvija) gimnazijoje. Baigęs Sankt Peterburgo universiteto Fizikos-matematikos fakultetą, dirbo Peterburge matematikos mokytoju. Pirmojo pasaulinio karo pradžioje mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, mokėsi Maskvos karo mokykloje ir universiteto Teisės fakultete. 1916–1917 m. tarnavo karininku Vokietijos fronte. 1918 m. grįžo į Lietuvą, tapo vienu pirmųjų karių savanorių, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1920 m. paskirtas Vilniaus karo komendanto pavaduotoju, vėliau – komendantu, organizavo miesto gynybą nuo bolševikų ir lenkų. 1921 m. paskirtas Kretingos apskrities komendantu. 1922 m. vedė kretingiškę Bronislavą Kentraitę. 1923 m. išėjo į atsargą, vertėsi advokato praktika, dėstė matematiką Kretingos progimnazijoje. Dalyvavo visuomeniniame gyvenime, buvo apskrities atsargos karininkų sąjungos pirmininkas, XV šaulių rinktinės valdybos narys ir pirmininkas. 1927 m. sausio 17 d. įkūrė Lietuvių tautininkų sąjungos skyrių ir jam vadovavo. Už paramą voldemarininkams po 1934 m. pašalintas iš tautininkų sąjungos, įkalintas, bet netrukus paleistas. 1940 m. liepos 11–12 d. naktį enkavedistų suimtas, kalintas Kretingoje, rugpjūčio 12 d. pervežtas į Telšių kalėjimą. Kartu su kitais Telšių kalėjimo politiniais kaliniais, 1941 m. birželio 25 d. naktį nukankintas Rainių miškelyje. Ekshumacijos metu kūnas neatpažintas, 1941 m. liepos 1 d. palaidotas Telšių kapinėse, bendrame Rainių kankinių kape. 1920 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinu be kardų, 1928 m. – Lietuvos nepriklausomybės medaliu.