Apžvelgti Kretingą siūlome pradėti nuo Rotušės aikštės. Aikštės, kuri suformuota prieš daugiau negu 400 metų, viduryje stovėjo Rotušė. Joje veikė miesto iždas, teismas, buvo skelbiami teismo nuosprendžiai, miestiečiams aktuali informacija. Kretingai tapus Rusijos imperijos dalimi, vietoje nugriautos Rotušės pastatyta cerkvė. Jos nelikę nė ženklo, tačiau vietoje to aikštėje paunksmę teikia medžiai, įrengti suoliukai. Iš aikštės, kurioje senovėje vykdavo triukšmingi turgūs, galima apžiūrėti liuteronų bažnyčią, puikiai matosi pranciškonų sakralinis ansamblis, susitikti kviečia J.K. Chodkevičiaus paminklas. O pasitelkus fantaziją, galima įsivaizduoti ir kažkada visose aikštės pusėse stovėjusius namus.
Kiek tolėliau, pačiame centre jau 400 metų stovi Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Ji garsėja brolių pranciškonų tradicijomis. O taip pat vargu, ar kur nors Lietuvoje dar rasite vietą, kurioje būtų tiek sakralinių objektų bei savotiškų rekordų. Septyni altoriai, kurių vienas – aukščiausias Lietuvoje, stebuklais garsėjantis šv. Antano Paduviečio paveikslas, šventųjų relikvijos, gaisrus ir negandas išlaikiusios seniausios Lietuvoje bažnyčios durys – tai tik maža dalelė sakralių dalykų, kuriuos galima pamatyti bei patirti Kretingoje.
Kretingoje gausu vienuolio J. Pabrėžos pėdsakų. Vienas jų – Paminklas Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai, kuris byloja apie kretingiškių dėkingumą didžiajam žemaičiui ir dvasininkui, už ištartą paguodos žodį ir ištiestą pagalbos ranką vargo ištiktiems žmonėms, už meilę gimtajai kalbai ir kraštui. 1993 metais priešais vienuolyną ir bažnyčią iškilusio paminklo autorius – skulptorius A. Bosas.
Už pagrindinės Kretingos bažnyčios esantis Lurdas – ramybės oazė miesto centre. Kretingos Lurdą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Nuo seno tikima, kad šalia Lurdo tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas pastatytas iš nugriautos alaus daryklos akmenų. Per karą ir sovietmetį Lurde sunaikintas balto marmuro altorius, tačiau iki šių dienų išliko Lurdą puošusios skulptūros.
Dar viena garsi Kretingos puošmena 1893 m. pastatyta Tiškevičių šeimos neogotikinė koplyčia-mauzoliejus. Ją suprojektavo Latvijoje gyvenęs švedų kilmės architektas Karlas Eduardas Strandmanas (1867–1946), kuriam Lietuvoje tai buvo pirmasis realizuotas projektas. Šioje koplyčioje šalia grafo Juozapo amžino poilsio 1896 m. atgulė anūkė Marija, 1919 m. žmona Sofija, 1939 m. marti Jadvyga, 1941 m. anūkas Kazimieras ir 1931 m. nežinoma moteris, galbūt šios šeimos guvernantė. Koplyčią ir mauzoliejuje saugomus sarkofagus apžiūrėti galima ekskursijų metu, koplyčia lankytojams nemokamai atveriama per kiekvienas Vėlines.
Negalite sakyti, kad pabuvote Kretingoje jeigu neaplankėte Žiemos sodo! Kretingą nuo pat XIX amžiaus garsina grafų Tiškevičių statytas ir puoselėtas Žiemos sodas, kuris šiandien – tai labiausiai lankoma oranžerija Lietuvoje, kasmet sulaukianti dešimčių tūkstančių lankytojų. Kartu tai ir seniausias Žiemos sodas Lietuvoje.
Na, o apžvalgą po Kretingą siūlome užbaigti išskirtiniu kalendoriumi. Šis Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu buvo pirmasis Baltijos šalyse. Unikalus kūrinys yra architektės Ritos Gorodeckienės diplominis darbas. Tačiau ir prabėgus keleriems metams, žmogaus kūrybiškumą, medžio, akmens, metalo meistrų talentą ir lietuvių kultūros aspektus atskleidžiantis kūrinys nepraranda savo aktualumo. Astronominis kalendorius su Saulės laikrodžiu kartu apima 0,5 hektarų plotą. Jame išdėstyti akmenys, 13 ąžuolinių skulptūrų ir net 6 metrų aukščio Saulės laikrodžio strypas padeda skaičiuoti laiko tėkmę.
