Nacionalinio reikšmingumo lygmens registrinis kultūros paveldo objektas (u. k. 32626). Palaidotas politikos ir visuomenės veikėjas, Vytauto Didžiojo karo muziejaus įkūrėjas, gydytojas, archeologas, generolas Vladas Nagius-Nagevičius (1881–1954).
Kapą ženklina stambaus grūdėtumo juosvai rudo granito plokštė, kurioje iškalti du Vyties Kryžiaus su kardais ordino ženklai ir epitafija: „Savanoris kūrėjas, Karo muziejaus įkūrėjas, archeologas, gydytojas, brigados generolas Vladas Nagevičius. 1881–1954. Birutietė Veronika Baronaitė Nagevičienė. 1908–1987. Perlaidoti 1995 m.“. Prie kapo stovi medinis skulptūrinis stogastulpis su Šv. arkangelo Mykolo horeljefu ir kaltiniu kryželiu-saulute (aut. tautodailininkas Adolfas Teresius, 2006 m.). Kapas 2006 m. sutvarkytas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno apskrities skyriaus iniciatyva.
Vladas Nagevičius gimė 1880 m. birželio 17 d. Kretingoje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Rygos gimnazijoje, Sankt Peterburgo archeologijos institute ir Karo medicinos akademijoje. 1905 m. dalyvavo Didžiajame Vilniaus seime, už kurio nutarimų platinimą gimtinėje buvo suimtas ir teisiamas Kauno teismo rūmuose. Nuo 1910 m. tarnavo gydytoju Rusijos karo laivyne. 1918 m. vasarą grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Apsaugos komisijos prezidiumo sekretoriumi, lapkričio 23 d. – Krašto apsaugos tarybos nariu, dalyvavo kuriant kariuomenę. Tarpukariu vadovavo Karo sanitarijos tarnybai, įkūrė Sanitarijos puskarininkių mokyklą, Aukštuosius karo sanitarijos kursus. 1920 m. gegužės 20 d. jam suteiktas generolo leitenanto, o 1936 m. – brigados generolo laipsnis. 1920 m. įsteigė Karo muziejų (oficialiai atidarytas 1921 m. vasario 16 d.) ir jam vadovavo. Rūpinosi lietuvių tautos kovų už laisvę ir valstybingumą, tautos didvyrių atminimo įamžinimu, kūrė memorialinį Karo muziejaus sodelį. 1922 m. įsteigė Lietuvos karininkų Ramovę, 1923 m. – jūrininkų mokyklą. Vyčio Kryžiaus ordino įsteigimo iniciatorius, nuo 1927 m. Vyčio Kryžiaus ordino, nuo 1928 m. – Savanorių medalio komisijų narys.
Garsėjo kaip vienas pirmųjų profesionalių Lietuvos archeologų, tyrinėjo Vakarų Lietuvos kapinynus, Apuolės ir Senosios Įpilties piliakalnius, atstovavo Lietuvą tarptautiniame archeologų kongresuose. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, įsteigė Karo medicinos akademijos lietuvių medikų korporaciją „Fraternitas Lituanica“, latvių–lietuvių ir suomių–lietuvių draugijas, Lietuvos jūrininkų sąjungą, Karo invalidų šelpimo komitetą, Didžiosios kunigaikštienės Birutės draugiją, vadovavo Gyvūnų globos ir Lietuvai pagražinti draugijoms, Lietuvos sporto lygai, organizavo olimpinį sąjūdį. Buvo renkamas Lietuvos šaulių sąjungos valdybos ir Vyriausiojo Lietuvos komiteto tautiniam laivynui steigti nariu.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją, o 1949 m. persikėlė į JAV. Gyveno Klivlende, kuriame 1954 m. rugsėjo 15 d. mirė. Palaikai 1995 m. perlaidoti Kretingoje. Už nuopelnus apdovanotas Vyčio Kryžiaus 5-ojo laipsnio (1920 m.), II rūšies Vyčio Kryžiaus 2-ojo laipsnio (1928 m.), Vytauto Didžiojo 2-ojo laipsnio (1936 m.) ir DLK Gedimino 2-ojo laipsnio (1928 m.) ordinais, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių ir Lietuvos nepriklausomybės medaliais (1928 m.), Šaulių Žvaigždės ordinu (1931 m.), skautų Svastikos ordinu (1931 m.), ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1-ojo laipsnio kryžiumi (1938 m.), Šaulių Žvaigždės ordino medaliu (1939 m.), Belgijos, Čekoslovakijos, Estijos, Latvijos, Rumunijos, Suomijos ir Švedijos valstybiniais ordinais ir medaliais. 1930 m. V. Nagevičiaus vardu Kretingoje pavadinta gimtoji generolo gatvė. 2003 m. (po mirties) pripažintas Lietuvos kariu savanoriu.
Informuojame kad šioje svetainėje naudojami slapukai (angl. „cookies“). Norėdami tęsti naršymą, paspauskite „Sutinku“. Savo sutikimą galite atšaukti bet kada, pakeitę interneto naršyklės nustatymus, ištrindami įrašytus slapukus. Privatumo politika.