Lankytinos vietos

Atminimo lenta pulkininkui Domui Grabiui ir jo broliui, vyskupui Jonui Grabiui atminti

Pastatyta Lazdininkų gyventojo Adomo Stoncelio ir Domo Grabio anūko Povilo Jasinsko iniciatyva (projekto aut. Edvardas Stalmokas). Pašventinta 1998 m. birželio 14 d. Memorialinė kompozicija medinė, stulpinės konstrukcijos, su Gediminaičių stulpų ženklu ir kiauraraščiais ornamentais puoštu dvišlaičiu stogeliu. Viršuje pritvirtintos trys horizontalios lentos su reljefiniais ąžuolo lapų, kryžiaus ir ąžuolo medžio drožiniais bei memorialiniais užrašais: „Čia gimė Lietuvos kariuomenės pulkininkas Domininkas Grabys. 1898 – 1942“; „Sušaudytas Gorkio kalėjime“; „Čia gimė kunigas – prelatas + Jonas Grabys. 1882 – 1929“. Domas Grabys gimė 1897 m. rugpjūčio 30 d. Lazdininkuose, Darbėnų sen. Baigęs Palangos progimnaziją ir Liepojos gimnaziją, 1917–1919 m. studijavo mediciną Charkovo universitete. Grįžęs į Lietuvą, 1919 m. spalį buvo mobilizuotas į kariuomenę, paskirtas Artilerijos pulko gydytojo padėjėju, vėliau – į Karo ligoninę. Jo broliai Juozas ir Petras Grabiai buvo kariai savanoriai. 1921 m. gruodį baigęs Kauno karo mokyklą, buvo paskirtas į 2-ąjį artilerijos pulką, nuo 1924 m. sausio – baterijos vadas. 1928 m. baigė Tulūzos universiteto Fizikos ir matematikos fakulteto Elektrotechnikos, o 1929 m. – Mechanikos skyrių. 1929 m. sausį perkeltas į Artilerijos tiekimo skyrių. Nuo 1930 m. birželio buvo Artilerijos dirbtuvių Kaune projektų dalies vedėjas ir techninio skyriaus viršininkas, nuo 1935 m. liepos – Ginklavimo valdybos projektų biuro vedėjas. 1933 m. apdovanotas DLK Gedimino 3-ojo laipsnio ordinu, 1936 m. pakeltas pulkininku. Nuo 1938 m. lapkričio – Linkaičių ginklų dirbtuvių viršininkas. 1940 m. rugsėjo 14 d. enkavedistų suimtas, kalintas Šiauliuose. 1941 m. liepos 3 d. išvežtas į Gorkio kalėjimą, kuriame 1942 m. kovo 27 d. sušaudytas. Jonas Grabys gimė 1882 m. gegužės 6 d. Lazdininkuose, Darbėnų sen. 1890–1894 m. mokėsi Darbėnų liaudies mokykloje, 1895–1900 m. – Palangos progimnazijoje, 1900–1905 m. – Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje. 1905–1908 m. studijas tęsė Sankt Peterburgo dvasinėje akademijoje, gavo teologijos kandidato laipsnį. Kunigu įšventintas 1906 m. gruodžio 23 d. 1908 m. paskirtas Švėkšnos vikaru, o 1909 m. – Liepojos mokyklų kapelionu. 1918 m. grįžo į Lietuvą, buvo paskirtas Panevėžio „Saulės“ mokyklos kapelionu ir pijorų bažnyčios rektoriumi, o nuo 1919 m. – šv. Petro ir Povilo bažnyčios klebonu ir Panevėžio dekanu (iš dekano pareigų dėl sveikatos 1923 m. atleistas). Be to, 1920–1927 m. dirbo Panevėžio mokytojų seminarijos kapelionu, mergaičių gimnazijos ir „Saulės“ draugijos kursų tikybos dėstytoju. Jis buvo renkamas Panevėžio miesto tarybos, Ūkininkų sąjungos ir Ūkininkų banko pirmininku. 1926 m. birželio 15 d. paskirtas Panevėžio vyskupijos tribunolo oficiolu, 1927 m. gegužės 5 d. – vyskupijos generalvikaru, 1927 m. lapkričio 11 d. Panevėžio katedros kapitulos prelatu-archipresbyteriu. Mirė 1929 m. kovo 1 d. Vienoje. Palaidotas Panevėžio Šv. Petro ir Povilo bažnyčios rūsyje po didžiuoju altoriumi.