Darbėnų miestelio puošmena – Vytauto Didžiojo vardo parkas. Saulei nusileidus, šis dabar dar vadinamas sūpynių parkas tampa magiška erdve, kurioje tarsi sustoja laikas. Tamsiais vakarais kelios dešimtys skirtingų sūpynių virsta meninėmis instaliacijomis. Akį traukia ir vienas ypatingas eksponatas, Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės vyriausiajam treneriui Kaziui Maksvyčiui priklausęs pianinas.
Darbėnų miestelyje rasite paminklą skirtą 1945–1965 m. žuvusiems Kretingos apskrityje veikusios Žemaičių apygardos „Kardo“ rinktinės partizanams atminti (Palangos g. pradžia). Pastatytas 2005 m. Skulptorius Gintautas Jonkus.
Dėmesio verta miestelio puošmena – Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčia. Yra spėjimų, kad XVII amžiuje pirmą bažnyčią Darbėnuose užsakė pastatyti pats J. K. Chodkevičius. Kitur teigiama, kad bažnyčią savo jėgomis pastatė paprasti valstiečiai. Šiai, matyt, sunykus, pastatyta nauja medinė bažnyčia, kuri sudegė per 1831 metų sukilimą. Ir tada 1842 metais Darbėnų savininkas ir būsimo Palangos kurorto įkūrėjo Juozapo senelis Mykolas Tiškevičius įsakė pastatyti bažnyčią, kuri vėliau kartą degė, vėl buvo atstatyta ir iki šiol puošia Darbėnus.
Bažnyčios pašonėje stovi elegantiško jauno vyro skulptūra. Tai užsienyje šventuoju vadinamo Petro Perkumo skulptūra. Būsimas vienuolis salezietis gimė tarpukariu netoli Darbėnų. O išgarsėjo toli nuo gimtinės – Italijos mieste Turine. Vienuoliu tapęs P. Perkumas išgyveno tik 20 metų. Paliko šį pasaulį dėl širdies ligos be galo jaunas, tačiau aplinkinius sužavėjęs savo pamaldumu, paklusnumu, tvirta valia ir pasiryžimu eiti tikėjimo keliu. Vienuoliai saleziečiai net renka medžiagą, padėsiančią darbėniškį paskelbti šventuoju. Gimtojoje šalyje ir gimtinėje P. Perkumas prisimintas tik atkūrus Nepriklausomybę. Iš užmaršties bent skulptūroje prikeltas P. Perkumas savo gyvenimu gali būti pavyzdžiu visiems.
Darbėnuose rasite muziejų, kokių Lietuvoje reta. Tekstilės meistrai Daiva ir Arūnas Dudėnai puoselėja ekspoziciją, kurioje – net keli šimtai austinių juostų ir dar keli šimtai rankšluosčių. Niekur kitur nerasite tokios įspūdingos kolekcijos, kurioje šitiek šimtų raštų, spalvų, ornamentų. Muziejaus šeimininkai mielai papasakos, kuo skiriasi ir kuo ypatingos piršlių, jubiliejinės, laidotuvių juostos, kokie būna proginiai, duonai nešti ar žmogui apgaubti skirti rankšluosčiai. Tekstilės amatų centre pasijusite kaip svečiuose pas mamą.
Kiek už Darbėnų stovi Lazdininkų vėjo malūnas, kurio istorija sužavės ir daug ko girdėjusius. Iki pasiekė Lazdininkų kaimą, jis stovėjo Padvariuose, o dar anksčiau – mūsų sostinėje Vilniuje! Į Lazdininkus medinis aštuonbriaunis malūnas pargabentas Darbėnų miestelio vaistininko iniciatyva. Malūnas buvo keliskart pirktas ir parduotas, kol galiausiai atiteko vietiniam ūkininkui, įsigijusiam jį už Amerikoje anglies kasyklose uždirbtus pinigus.
Netoli Darbėnų miestelio, plyname lauke jau daugiau nei dešimtmetį kuriamas Japoniškas sodas. Šis Japoniškas sodas yra didžiausias Europoje ir apima 16 ha teritoriją. Sode įspūdinga bonsai medelių kolekcija, akmenų sodas su sakuromis ir tvenkiniais. Japoniškame sode ypač gražu rožinių sakurų žydėjimo metu. Ši vieta yra ideali žmonėms, kurie nori pabėgti nuo didmiesčio šurmulio ir trokšta atsidurti ramios gamtos prieglobstyje.
Visai šalai Japoniško sodo esantis Baltų mitologijos parkas Kretingos rajone – tobula ramybės, gamtos, tradicijų, dvasingumo oazė. Dievybių skulptūros, lietuviško pasaulėvaizdžio kompozicijos ir gamtos harmonija garantuotai nukelia į visišką ramybės, atsipalaidavimo ir vienybės su savimi bei protėviais būseną.
Kretingos rajone tyvuliuoja tik vienas – Kašučių ežeras. Tad lankydamiesi Darbėnų apylinkėse tikrai jo nepravažiuokite. Pusės kilometro ilgio ežeras – žuvingas, jame veisiasi vėžiai. Tačiau tai – ne pati vertingiausia ežero savybė. Manoma, kad skaidrus, o kur ne kur ir užpelkėjęs ežero vanduo slepia paslaptį. Ji vadinama kūlgrinda. Slaptas, akmenimis grįstas takas aptiktas prieš keliolika metų. Radinys sukėlė tikras aistras – vieni sako, kad tai yra sovietmečiu išgrįstas takas, kiti specialistai tikina, jog akmens kelias nutiestas dar senovės kuršių. O galbūt – tai sakralus, apeiginis protėvių naudotas takas? Tai versijos, kurios dar laukia įrodymų. Kol jų atsiras, niekas netrukdo aplankyti vaizdingo ežero, kuris, pagal legendas, atsirado iš dangaus nukritus didžiuliam vandens kamuoliui. Visai netoli Kašučių ežero yra ir kita paslaptinga vieta – pelkė, vadinama Tyru.
Pažintį su Darbėnų apylinkėmis rekomenduojame užbaigti nuvykus į ypatingą vietą. Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų. Šalia šaltinio pastatyta ir koplyčia – krikščioniškosios kultūros atspindys. Ant akmens, iš po kurio trykšta šaltinis, 1926 metais Lazdininkų gyventojau Barborai Pocienei apsireiškė Mergelė Marija. Šį apsireiškimą ir primena Erškėtyno koplyčia. Šalia jos tikintieji renkasi iki šiol – ypač per Sekmines, čia giedamos giesmės ir kalbamos maldos Mergelei Marijai. Šioje vietoje žmonės ieško ramybės ir fizinio ar dvasinio pasveikimo. Stebuklais garsėjančioje vietoje nuo mūrinės koplyčios pastatymo metų – 1930-ųjų – formuojasi savotiškas Žemaitijos kryžių kalnas.
