Kretingoje yra net dvi vietos su, kaip tikima, stebuklingais vandenimis. Šv. Antano šaltinis  pagal legendas srovena iš po Šv. Antano Paduviečio altoriaus ir ištrykšta netoliese esančioje sodyboje, Vilniaus gatvės šlaite. Kitas stebuklais garsėjantis šaltinis trykšta šalia garsiojo Kretingos Lurdo. Jo istorija prasidėjo 1933-aisiais. Tais metais buvo minimas 75-asis Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Lurdo grotoje Prancūzijoje jubiliejus. Ta proga Kretingos pranciškonai nusprendė mieste statyti Prancūzijos Lurdo grotos atitikmenį. Slėnyje šalia Pastauninko (Dopulčio) upelio lietuviškasis Lurdas buvo suformuotas iš nugriauto vienuolyno bravoro akmenų. Pasakojama, kad į šalia Kretingos Lurdo trykštantį šaltinį buvo įpiltas iš Prancūzijos Lurdo parvežtas šventas vanduo. Nuo tada stebuklingas šaltinio vanduo ir maldos galia vilioja tikinčiuosius prie Kretingos Lurdo iš atokiausių Lietuvos kampelių.

Senovės pagonių šventyklos vietoje trykštantis Erškėtyno šaltinis garsėja savo stebuklingomis ir gydomosiomis galiomis. Žmonės nuo seno šaltinio vandeniu plauna akis ir veidą – tikima, kad vanduo ypač padeda turint regos problemų.

Netoli Kartenos Laumės kūlio yra įrengtas šulinys su nuo seno garsėjančiu gydomuoju šaltiniu. Manoma, jog ten, kur dabar yra įrengtas Lurdas, prie šaltinio veikė senojo tikėjimo šventvietė – joje rinkdavosi senieji Kartenos gyventojai atlikti apeigų.

Taip pat manoma, kad Ponios lova vadinamas akmuo turi gydomosios energijos. Be to, iš po šio akmens trykšta šaltinis – jis nuo seno vadintas šventu, gydančiu.

Dar vienas šaltinis garsėjantis gydomosiomis savybėmis yra Alko šaltinis. Jis yra Imbarės seniūnijoje, Salantų regioninio parko teritorijoje. Šaltinis yra suformavęs maždaug 20 m ilgio ir 7 m pločio vandens telkinį – kūdrą. Salantų apylinkės gyventojai nuo seno tikėjo gydomosiomis šaltinio savybėmis. Jo vandenį daugiausia vartojo akių ligoms gydyti.