Vien Kretingos mieste galima susipažinti net su keliomis religinėmis kultūromis. Pačiame centre jau 400 metų stovi Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia. Ji garsėja brolių pranciškonų tradicijomis, istoriniu, dailės, medžio drožinių paveldu. Ši bažnyčia – galutinio krikščionybės įsitvirtinimo Kretingos žemėse liudininkė. Netoli jos stovi jaunesnė, bet ne mažiau svarbi Kretingos evangelikų liuteronų bažnyčia. Ji pastatyta pačioje XIX a. pabaigoje ir garsėja 1785 m. Karaliaučiaus meistro J. Preusso padarytais vargonais. Kai bažnyčia buvo pastatyta, pinigų jos vitražams anuomet padovanojo Kretingos žydų bendruomenė. Pastarosios pagrindinio kultūros ženklo – sinagogos – jau nebėra. Tačiau galima apžiūrėti buvusios mikvos,esančios Akmenės g.11, vietą, išlikę keletas žydų šeimoms priklausiusių namų.
Kai Lietuva atiteko Rusijos imperijai, dabartinėje Rotušės aikštėje buvo pastatyta cerkvė. Jos nebėra, tačiau yra stačiatikių kultūros Kretingoje paminklas – Šv. Eleuterijaus koplyčia, esanti J. Jablonskio gatvėje, šalia liuteronų ir senųjų stačiatikių kapinių. Ir nors į koplyčios vidų galima patekti tik retkarčiais, kuomet aukojamos mišios, 1905 m. statytą bizantinio stiliaus pastatą galima apžiūrėti iš išorės.
Iš Kretingos kelias toliau veda į Dimitravą, Joskaudų mišką ir ten esantį Erškėtyną. Manoma, kad čia kažkada buvo pagonių šventykla. Dabar stovi koplyčia, vyksta Mergelei Marijai skirtos pamaldos, pamažu plečiasi žemaitiškas kryžių kalnas.
Ieškantiesiems akivaizdžių baltų kultūros objektų reikėtų traukti į Baltų mitologijos parką – rekreacinį pažintinį taką. Keli kilometrai nuo Darbėnų įkurtas parkas iš paukščio skrydžio primena baltų kultūrai itin svarbų Gyvybės medį. Klaidžiodami išpuoselėto, bet kartu ir labai natūralaus parko takeliais, susipažinsite su baltiškaisiais dievais. Parkas turi tris dalis, kurios atskleidžia baltiškų dievybių panteono struktūrą, išreiškia žmogaus gyvenimo kelio harmoniją su gamta. Centrinėje parko dalyje yra aukuras, kuriame simboliškai galima atsikratyti blogų minčių, širdį slegiančių dalykų.
Šalia baltiškos kultūros parko grožiu stebina kasmet vis besiplečiantis ir lietuviams egzotišką kultūrą propaguojantis Japoniškas sodas. Jis unikalus – vienintelis toks Lietuvoje ir didžiausias Europoje. Keliolikos hektarų dydžio sodą sukūrė ir vis dar tebekuria meistras iš Japonijos H. Watanabe ir lietuvis gydytojas Š. Kasmauskas. Čia gražu visais metų laikais – japoniško reljefo sodas žavus ir apsnigtas, ir rudeniškai nuspalvintas, ir pavasarį pasipuošęs sakurų, magnolijų ir kitų augalų žiedais. Pavargę nuo vaikščiojimo, gali pasimėgauti japoniška arbatos ceremonija, fotografuotis apsirengę kimono ar ramiai pamedituoti akmenų sodelyje. O kur dar tūkstančių bonsų medelių kolekcija, kurioje kai kurie mažieji medžiai – net 180 metų amžiaus.
Nuo Darbėnų nebe taip toli iki Salantų. Čia užsukti turėtų visi, kurie domisi žydų kultūros pėdsakais – mat mieste išlikęs XIX amžiuje statytos sinagogos pastatas. Jame dešimtmečiais meldėsi žydai, vėliau juos naciai tuose pačiuose maldos namuose kankino. Dabar pastate veikia Kultūros centras, o apie tikrąją pastato paskirtį primena atminimo lenta. Į Salantus užklydę ras ir kuršių pėdsakų. Juk šalia stūkso Imbarės piliakalnis, ant kurio stovėjo svarbi Ceklio žemės kuršių pilis.
