Jūs naudojate pasenusią naršyklę. Prašome atnaujinti savo naršyklę, kad jūsų naršymo patirtis šiame puslapyje būtų geresnė.
Kiti maršrutai

Piliakalniai – legendos ir įspūdinga gamta

Tie, kurie domisi seniausiais Lietuvos praeities pėdsakais, Kretingos rajone veiklos turės visai dienai. Kretingos apylinkėse suskaičiuojamos beveik trys dešimtys piliakalnių. Vieni gerai pasislėpę miškuose, kiti retai lankomi, bet laukiantys pačių atkakliausių keliautojų, treti – turintys puikią turistinę infrastruktūrą. Tačiau svarbiausia, jog Kretingos piliakalniai mena gilią praeitį, yra apipinti kvapą gniaužiančių legendų ir stūkso dailininko teptuko vertoje gamtos apsuptyje.

  • Automobiliu
  • 7 objektai

Kelionę po žinomiausius Kretingos rajono piliakalnius vertėtų pradėti nuo Ėgliškių-Andulių piliakalnio. Tai, spėjama, yra istorinė Kretingos piliavietė. Kretingos vardas – Cretene – pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose (Livonijos ordino dokumentuose) paminėtas 1253 metais, rašant apie Kretingos pilį. Manoma, kad pilies komplekse kretingiškių protėviai – kuršiai – aukodavo Perkūnui, pilis buvo ne tik tvirtovė, bet ir administracinis, prekybos, amatų centras. Tvirtovė, spėjama, sudeginta Livonijos ordino 1263 metais ir vietinių apleista. Šiandien atvykus į piliakalnį pasitinka informacinis stendas, į senovę nukelianti karžygio skulptūra ir labai romantiškas peizažas, kuriame prabėga kiškiai, prašuoliuoja stirnos.

Pabuvus ten, kur prasidėjo Kretinga, laikas vykti į Karteną. Leidžiantis vaizdingu keliu pro Kartenos miestelio slėnį, atsiveria įspūdingas Kartenos piliakalnis. Jei tikėtume legendomis, šį piliakalnį supylė užsispyrę žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Toje pačioje kalvoje atsirado ir Kartenos pavadinimas. Neva žemaičių karalius stovėjęs savo tvirtovėje, kai pilies link veržtis pradėjo net dvi priešų armijos. Švedai su rusais susipešė, kas turi pirmi pilį pulti. Bežiūrėdamas į tas peštynes, žemaičių karalius ištarė: „veiziekit, karė tena“. Ne žemaičiams vertimas būtų – žiūrėkite, karas tenai. Remiantis archeologiniais tyrinėjimais, ant Kartenos piliakalnio pilį VIII-IX amžiuje pastatė ne žemaičiai, o kuršiai. Tie, kas užlipa į piliakalnį, yra apdovanojami nuostabiu Kartenos apylinkių peizažu.

Visai čia pat Kartenos, Gintarų kaime, stūkso liūdnomis legendomis apipintas Vyšnių kalnas. Šalia jo esančiuose pilkapiuose rasti degintiniai kapai datuojami dar II amžiumi prieš Kristų. Tai – baltų ir kuršių protėvių palaikai. Vyšnių kalną, kaip gynybinę vietą, žmonės apleido apie XII amžių. Po kelių šimtų metų – XVI amžiuje čia jau stovėjo pirmoji Kartenos dvaro sodyba. Pagal legendas, dvarą pražudė švedai. Dvaro rūsiuose gyva palaidotas liko dvarininkaitė. Ji neva pasirodanti kas 300 metų. Pasakojama, jog galima atrasti slaptus įėjimus, kurie veda į kalne likusius dvaro požemius.

Norint pasijausti kaip Šveicarijoje, visai nebūtina ten vykti. Kretingos rajone galima aptikti lietuviškąją Šveicariją – nuostabius Minijos upės vingius, kuriuose per daugelį metų susiformavo įspūdingos atodangos. Viena gražiausių – Dauginčių atodanga. Jos plotis – net 44 metrai, o aukštis – 22 metrai. Atodanga kvapą gniaužia visais metų laikais. Tiems, kas išmano geologiją, atodanga kalba dar įdomesne kalba. Dauginčių atodanga yra viena iš lankytinų vietų, kurias galima aptikti vaikštant Šilpelkės miško pažintiniu taku. Tako ilgis yra 1,5 kilometro ir vingiuoja per natūraliai susiformavusį Šilpelkės mišką. Jame galima pamatyti Dauginčių piliakalnį – vadinasi, žmonių miško ir pažintinio tako apylinkėse gyventa jau seniai. Atidesni pastebės skroblų giraitę ar net į Raudonąją knygą įrašytą tulžį.

Nuo Kartenos  ranka pasiekiami yra Salantai. Dar iki jų neatvažiavus, žvilgsnį metus į laukus, tolumoje išnyra Imbarės piliakalnis. Ant jo X-XIII amžiuje stovėjusi kuršių pilis buvo Ceklio žemės administracinis ir ūkinis centras. Kaip piliakalnis galėjo atrodyti, kai ant stovėjo pastatai, galima pamatyti Kretingos muziejuje. Imbarės pilis buvo tokia svarbi, kad net konkuravo su Apuolės pilimi, o pilies papėdės gyvenvietėje aptikta gatvių sistema leidžia daryti prielaidą, jog viduramžiai Imbarė turėjo miesto bruožų. Pilis apleista apie 1263 metus. Vėliau ant piliakalnio stovėjo dvaras. Šiandien šioje vietoje atsveria kvapą gniaužiantis gamtovaizdis.

Iš Salantų galima keliauti į Senąją Įpiltį. Ten dunkso S. Įpilties pilies kalnas. Jis tituluojamas vienu įspūdingiausių ir didingiausių Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių. Kai po Durbės mūšio dalis nuo krikščionybės atitolusių kuršių sukilo, S. Įpiltis tapo viena svarbiausių sukilėlių pilių. Tyrinėdami piliavietę, archeologai rado kovas su kryžiuočiais liudijančių radinių, o susidomėjusios piliakalniu į S.Įpiltį važiavo ne tik ekskursijos, bet ir buvo atvykęs pats prezidentas Antanas Smetona. Viešint S. Įpiltyje verta aplankyti ir dar du ten esančius piliakalnius – Karių kalną ir Marijos kalnelį.

Dar vienas  dėmesio vertas piliakalnis yra šalia Rūdaičių. Nagarbos (Negarbos) piliakalnis yra priklausęs kuršių žemei Mėguva, galbūt buvęs net mažąja sostine. Vietiniai šį piliakalnį dar vadina Bliūdkalniu – mat kalva turi įdubimą, lyg dubuo. O pats pavadinimas Nagarba neturi analogų Lietuvoje. Istorikas J. Kanarskas mano, kad pavadinimas yra vienas seniausių Kretingos rajone, reiškiantis „ant kalno“. Nagarbos piliakalnio neįmanoma nepastebėti – jis stūkso vienišas laukuose ir yra Mėguvos žemės praeities liudininkas.

Maršrutas

Maršruto objektai

Ėgliškių-Andulių piliakalnis
1

Ėgliškių-Andulių piliakalnis

Daugiau informacijos
Gintarų piliakalnis
2

Gintarų piliakalnis

Daugiau informacijos
Dauginčių atodanga-Šilpelkės pažintinis takas
3

Dauginčių atodanga-Šilpelkės pažintinis takas

Daugiau informacijos
Imbarės piliakalnis
4

Imbarės piliakalnis

Daugiau informacijos
Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksas
5

Senosios Įpilties archeologijos paminklų kompleksas

Daugiau informacijos
Negarbos piliakalnis
6

Negarbos piliakalnis

Daugiau informacijos