Apžiūrėję Kretingos lankytinas vietas, galite rinktis ir antrąjį maršrutą. Jis pirmiausia veda į Raguviškius, kurie yra įsikūrę vaizdingame Minijos slėnyje. Nuo ten netoli Budriai, o iš jų ramiu keliu ranka pasiekiami Abakai. Ten stovi Abakų lurdas. Jį 1921 m. įrengė K. Navirauskas, atsidėkodamas už tai, jog gyvas grįžo iš Pirmojo pasaulinio karo. Prie grotos ir koplyčios trykšta gydomosiomis savybėmis garsus šaltinis.
Abakai įkurti šalia Kartenos. O ši garsėja Kartenos piliakalniu. Jei tikėtume legendomis,šį piliakalnį supylė užsispyrę žemaičiai, kariavę su švedais ir rusais. Remiantis archeologiniais tyrinėjimais, ant Kartenos piliakalnio pilį VIII–IX amžiuje pastatė ne žemaičiai, o kuršiai. Tie, kas užlipa į piliakalnį, yra apdovanojami nuostabiu Kartenos apylinkių peizažu.
Iš Kartenos kelias veda į Kūlupėnus, garsėjančius braškėmis, o vėliau išnyra Nasrėnai su Vyskupo M. Valančiaus gimtinės muziejumi. Jame yra išsaugota XVIII a. klėtis. Ten įrengta etnografinė ekspozicija – šeimininkės svirnelis, mergos kamara, rakandų kamara, grūdinė. O užsukus į sodybos namą, galima susipažinti ir su paties M. Valančiaus gyvenimu. Muziejuje vyksta ir žemaitiškų tekstų skaitymas, klojimo teatras, čia galima pamatyti jei ne vienintelę, tai vieną pirmųjų skulptūrų Lietuvoje, skirtą bulvei.
Pro muziejų vingiuojantis kelias rodo kryptį pro vaizdinguosius Skaudalius, iš ten būtina nuvažiuoti į Kalnalį. Nedideliame kaime yra Šv. Lauryno bažnyčia, kurioje buvo pakrikštytas M. Valančius, ir apžvalgos bokštas. Nuo Kalnalio yra įrengtas dviračių– pėsčiųjų kelias iki Imbarės piliakalnio. Ant jo X–XIII amžiuje stovėjusi kuršių pilis buvo Keklio žemės administracinis ir ūkinis centras. Kaip piliakalnis galėjo atrodyti, kai ant jo stovėjo pastatai, galima pamatyti Kretingos muziejuje. Imbarės pilis buvo tokia svarbi, kad net konkuravo su Apuolės pilimi, o pilies papėdės gyvenvietėje aptikta gatvių sistema leidžia daryti prielaidą, jog viduramžiai Imbarė turėjo miesto bruožų.
Nuo piliakalnio galima važiuoti Salantų link. Čia būtina aplankyti Salantų bažnyčią ir Salantų miesto arba kitaip – dvaro parką. Iš dvaro rūmų belikę tik rūsiai, užtat XIX amžiuje įkurtas parkas sprogsta visu grožiu. Romantikus sužavės vingiuojantys takeliai ir medžių paunksmėse pastatyti suoleliai, o gamtos gerbėjai gali ir nesulaikyti nuostabos šūksnių. Mat parke auga pats storiausias kaštonas Lietuvoje. Jo kamieno apimtis yra beveik 5 metrai. Užsukę į parką šviesiais vasaros vakarais pamatys ore nardančius šikšnosparnius. Dvaro parkas – jų namai.
