Lankytinos vietos

Kretingos vartotojų bendrovės pastatas, kuriame dirbo ir gyveno Lietuvos kariuomenės savanoriai kūrėjai Juozas Pabrėža ir Stasys Piktuižis

Pastatas tinkuoto mūro, trijų aukštų, pastatytas 1931 m. Rotušės aikštės ir Vytauto gatvės kampe. Jame veikė Kretingos vartotojų bendrovės parduotuvės, sandėliai, o viršutiniame aukšte – administracinės patalpos, kuriose taip pat buvo įrengti laikini butai. Šiuo metu jame veikia Kretingos vartotojų kooperatyvo parduotuvė. Atminimo lentos nėra. Juozas Pabrėža gimė 1884 m. spalio 26 d. Kretingoje, augo Nasrėnuose, mokėsi Salantų liaudies mokykloje. 1919 m. sausio 23 d. tapo kariu savanoriu, tarnavo Kretingos ir Kauno komendantūrose, dalyvavo kovose su lenkais prie Širvintų ir Giedraičių, užsitarnavo vyresniojo puskarininkio laipsnį. 1920 m. vasario 6 d. išėjo į atsargą. Grįžęs gavo 12 hektarų žemės sklypą Žvainių kaime, šalia Salantų dvaro parko pasistatė sodybą ir plytinę. 1923 m. buvo išrinktas Kretingos vartotojų bendrovės vedėju ir tarybos pirmininku. 1931 m. Rotušės ir Vilniaus gatvių kampe pastatė trijų aukštų vartotojų bendrovės pastatą su prekybos salėmis, sandėliais ir administracinėmis patalpomis. Jo vadovaujama vartotojų bendrovė tapo tvirčiausiu Žemaitijos kooperatyvu, kuris netgi per Didžiąją ekonominę krizę 1929–1931 m. gaudavo nemažą pelną. Dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje: Kretingos miesto ir apskrities tarybų narys, Šv. Vincento Pauliečio draugijos narys. 1944 m. spalio 9 d. atsistatydino iš bendrovės vedėjo pareigų, po poros mėnesių mirė. 1928 m. apdovanotas Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu. Stasys Piktuižis gimė 1896 m. gegužės 26 d. Dirgalio kaime šalia Grūšlaukės, Kretingos r. sav. Baigęs liaudies mokyklą, dirbo tėvų ūkyje. 1919 m. birželio 11 d. kartu su broliu Kazimieru tapo kariais savanoriais, tarnavo Kretingos ir Kauno komendantūrose. 1921 m. išėjo į atsargą, 1922 m. įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą. 1924 m. įsidarbino Kretingos vartotojų bendrovėje, nuo 1930 m. dirbo parduotuvės vedėju. Už dalyvavimą Nepriklausomybės karuose išparceliuoto Salantų dvaro žemėje Žvainiuose gavo 9 ha žemės sklypą, kurį perleido broliams. 1941 m. gegužės 27 d. suimtas ir įkalintas NKVD pasienio brigados Kretingos areštinėje. Vėliau išvežtas į Kauno kalėjimą, iš kurio išsivadavo birželio 22 d., prasidėjus karui. Vokiečių okupacijos metais dirbo Kretingos miesto burmistro padėjėju, vėliau – burmistru. Už okupacinės valdžios nurodymų nevykdymą buvo suimtas, kalintas Dimitravo priverčiamojo darbo įstaigoje. Paleistas grįžo į tėviškę. 1944 m. lapkričio 16 d. enkavedistų suimtas, kalintas Šiaulių kalėjime, kuriame 1945 m. sausio 28 d. mirė. 1928 m. buvo apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės ir Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais, 1939 m. – DLK Gedimino 3-ojo laipsnio medaliu.