Jūs naudojate pasenusią naršyklę. Prašome atnaujinti savo naršyklę, kad jūsų naršymo patirtis šiame puslapyje būtų geresnė.
Maršrutai

Kretingos pradžios paieška

Viskas turi pradžią – žmonijos egzistavimas, civilizacijos, miestai, įvykiai. Dažnai tos pradžios slypi gamtoje. Kretingos rajone tokių žavių pradžios vietų – begalės. Tai objektai, kurie kalba apie pradžių pradžią arba dvasines erdves, žmogaus arba gamtos sukurtas šventoves.

Ar žinote, kur prasidėjo Kretinga? Kretingos pradžių pradžia – Ėgliškių-Andulių piliakalnis. Tai, spėjama, yra istorinės Kretingos pilies vieta. Manoma, kad pilies komplekse kretingiškių protėviai – kuršiai – aukodavo Perkūnui, pilis buvo ne tik tvirtovė, bet ir administracinis, prekybos, amatų centras. Tvirtovė, spėjama, sudeginta Livonijos ordino 1263 metais ir vietinių apleista. Pagal tyrimus galima teigti, jog šioje vietoje ir yra tikrosios Kretingos ištakos, menančios didingus kuršių laikus, pasakojančios apie jų gyvenimo būdą, kovas, ritualus.

Kita mūsų protėvius, taigi, ir mūsų kultūros pradžią, primenanti unikali sakralinė vieta yra Erškėtynas. Manoma, kad kadaise čia buvusi pagonių šventykla. 1926 metais ant akmens, prie kurio išteka gydomąja galia garsėjantis šaltinis, vienai Lazdininkų kaimo gyventojai apsireiškė Švč. Mergelė Marija. Tais pačiais metais pastatyta medinė koplytėlė, o kiek vėliau – daug didesnė mūrinė koplyčia. Vyresniosios kartos žmonės Erškėtyno vietovę laiko šventa. Dažniausiai per Sekmines ir kitas religines šventes jie atvyksta čia, tikėdamiesi fizinio ir dvasinio išgijimo, sielos atgaivos. Erškėtynas tarsi atkartoja Kryžiaus kalno tradicijas.

Ieškant pradžių pradžios, reiktų užsukti ir į Gintarų piliakalnį, dar vadinamą Vyšnių kalnu. Archeologai teigia, jog žmonės čia gyveno labai seniai, todėl manoma, jog tai yra Kartenos ištakos. Ant šio piliakalnio stūksojo Kartenos dvaras, kurį juosė trys tvenkiniai, o šalia stovėjo evangelikų reformatų bažnyčia. Legenda byloja, jog šio dvaro ponas labai mėgo vyšnias ir prie rūmų pasodino didžiulį vyšnių sodą. Švedams dvarą sudeginus, sodas išliko ir kiekvieną pavasarį baltais žiedais pasipuošusios vyšnios dar ilgai primindavo karteniškiams čia stovėjusius didingus rūmus. Dėl to kalva ir buvusi pavadinta Vyšnių kalnu.

O ar kada girdėjote skambant varpą laukuose? Ar žinote, jog kuo dažniau varpą girdėsi, kuo intensyviau juo pats paskambinsi, tuo labiau širdis dieviškumui atsivers? Tai patirti galima Orvidų sodyboje-muziejuje. Vilius Orvidas sovietmečiu statė akmenų šventovę ir kvietė joje skambinti varpu. Jis priėmė pas save visus, kuriems labiausiai reikėjo susitikimo su savimi, su Dievu, su Visata. Orvidų sodyba muziejus – erdvė, skirta ieškantiems dvasios ramybės, atgaivos sielai, įkvėpimo nepriklausomai nuo amžiaus, tikėjimo ir pasaulėžiūros. Tai unikali, vienintelė tokia visoje Lietuvoje vieta, kurią sunku apibūdinti žodžiais – reikia pačiam aplankyti.

Maršrutas

Norėdami naudoti žemėlapius, įjunkite visus slapukus. Slapukų valdiklius galite rasti apatiniame dešiniajame ekrano kampe

Maršruto objektai

Ėgliškių-Andulių piliakalnis
1

Ėgliškių-Andulių piliakalnis

Daugiau informacijos
Erškėtyno šaltinis ir koplyčia
2

Erškėtyno šaltinis ir koplyčia

Daugiau informacijos
Gintarų piliakalnis
3

Gintarų piliakalnis

Daugiau informacijos
Orvidų sodyba – muziejus
4

Orvidų sodyba – muziejus

Daugiau informacijos