Vienas pagrindinių traukos objektų yra Viešpaties Apreiškimo Mergelei Marijai bažnyčios ir pranciškonų vienuolyno pastatų ansamblis. Bažnyčią ir vienuolyną, anot legendos, J. K. Chodkevičius pastatė kaip padėką Dievo Motinai už laimėtą mūšį prie Salaspilio.
Vienuolyne ir bažnyčioje saugomi neįkainojami istoriniai objektai – knygos, paveikslai, religinis inventorius. Iki šiol čia galima pamatyti vienas seniausių durų Lietuvoje, seniausius šalyje veikiančius vargonus, stebuklingą Šv. Antano paveikslą, Chodkevičių šeimos sarkofagus, kriptas.
Pakvietęs į Kretingą pranciškonus, J.K. Chodkevičius tikėjo, kad jo dvasiniai patikėtiniai Kretingą ves teisingu keliu. Pranciškonai į miestą atsinešė ne tik tikėjimą, bet geriausias švietimo bei kultūros tradicijas. Iki šiol pranciškonai vykdo miesto įkūrėjo valią – bažnyčią gausiai lanko vietiniai tikintieji ir piligrimai iš svetur, ansamblyje vyksta klasikinės muzikos koncertai, mokslinės konferencijos.
Daugiau negu 400 metų Kretingoje veikiantis pranciškonų vienuolynas sudarė puikias sąlygas kurtis ir kitoms kongregacijoms. Be vyrų pranciškonų vienuolyno, mieste yra net keturi moterų vienuolynai. Arčiausiai bažnyčios įsikūrusi Švč. Širdies pranciškonių Misionierių kongregacija. Vienuolės dirba mokykloje, pas save priima vaikus, taip pat dvasinės pagalbos ieškančius žmones. Dar viena pranciškoniškos šeimos dalis – Švč. Mergelės Marijos Nepaliaujamos Pagalbos Šv. Pranciškaus seserų kongregacija. Seserys padeda puošti bažnyčią, ruošia vaikus Pirmajai Komunijai. Taip pat lanko vienišus žmones, ligonius, o pagrindinis jų tikslas yra apaštalauti tarp jaunimo ir suaugusiųjų. Dievo Meilės Misionierių kongregacija: seserys lanko šeimas, rūpinasi vargstančiais, namų neturinčiais žmonėmis. Pats uždariausias ir paslaptingiausias Šv. Klaros seserų vienuolynas. Seserys gyvena uždarą, kontempliatyvų gyvenimą.
Kretingos Lurdo grotą pranciškonai pastatė 1933 metais – tuomet tikrasis Prancūzijos Lurdas šventė 75-ąjį jubiliejų. Skirtumas tas, kad Prancūzijos grotoje vaikams Mergelė Marija pasirodė. Kretingoje toks stebuklas neįvyko, tačiau nuo seno tikima, kad šalia grotos tekantis šaltinis – stebuklingas ir gydantis. Kretingos Lurdas per atidarymo ceremoniją pritraukė net 25 tūkstančius maldininkų iš visos Lietuvos. Iškilmėse apsilankė pats tuometinis prezidentas Antanas Smetona. Per karą ir sovietmetį buvo sunaikintas balto marmuro Lurdo grotos altorius, tačiau iki šių dienų išliko grotą puošusios skulptūros, anuomet pargabentos iš Prancūzijos.
Vienas lankomiausių kapų senosiose Kretingos kapinėse yra vienuolio pranciškono Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos kapas. XIX amžiuje tėvas Ambraziejus garsėjo savo pamokslais, buvo puikus pedagogas, tačiau žmonės pas jį eidavo ir kaip pas gydytoją. Botanikos ir medicinos studijų ragavęs tėvas Ambraziejus nagrinėjo gydomąsias augalų savybes ir buvo labai vertinamas kaip liaudies gydytojas. Kiekvieną pacientą J. A. Pabrėža palydėdavo malda, aprūpindavo gydomaisiais augalų mišiniais. Daugybė žmonių jam buvo dėkingi už pasitaisiusią sveikatą ar net išgelbėtą gyvybę. Tėvui Ambraziejui mirus, tik po kelių dešimtmečių kuklų kapą papuošė kryžius. Dar vėliau – tarpukariu – pranciškonų vienuolyno vadovo Augustino Dirvelės rūpesčiu, ant kapo pastatyta neogotikinė koplyčia. Ją kretingiškiai lanko iki šiol – uždegdami žvakes, prašo įvairių malonių. Tikima, kad pasimeldus prie šio vienuolio kapo, vyksta sveikatos stebuklai.
Visus, įvažiuojančius ar išvažiuojančius iš Kretingos miesto, pasitinka bei palydi analogų Lietuvoje neturintis šviečiantis kryžius. Monumento aukštis siekia 12 metrų, o sutemus jis ryškiai šviečia. Šiuolaikišku ir unikaliu kryžiumi Kretingos pranciškonai įamžino 400 metų jubiliejų – prieš tiek laiko pranciškonai Kretingoje pradėjo savo veiklą.
Įdomią istoriją turi Tūbausių kaimo šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia: pradžioje buvusi medinė, susiklosčius palankioms aplinkybėms buvo perstatyta tvaresnėmis medžiagomis.
Darbėnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią verta aplankyti dėl garsiųjų Petro ir Povilo atlaidų, jaukaus interjero ir romantizmo
laikotarpio architektūros.
Įspūdinga savo architektūriniu stiliumi yra medinė Laukžemės šv. Apaštalo Andriejaus bažnyčia – vaizdas vertas atviruko. Pati bažnyčia pastatyta XIX a. viduryje, tačiau jos viduje esantys lobiai yra gerokai senesni.
Salantų Švč. Mergelės Ėmimo į dangų bažnyčią suprojektavo architektas, dirbęs su Tiškevičiais ir sukūręs Palangos, Švėkšnos bažnyčias – K. E. Strandmanas. Jo dvibokštė neogotikinė bažnyčia pastatyta senosios vietoje ir yra žavi 5 mediniais altoriais, dviem beveik 60 metrų aukščio bokštais. Ypač lankomas Šv. Marijos su Kūdikiu paveikslas – jis garsėja stebuklais. Šalia Salantų – Gargždelės Šv. Barboros koplyčia, kurios interjerą puoselėjo garsusis Vilius Orvidas.
Kalnalyje stūkso Šv. Lauryno bažnyčia. Čia buvo pakrikštytas rašy tojas ir žemaičių vyskupas M. Valančius. Šioje senovinėje medinėje
bažnyčioje yra išsaugoti „žalnieriai“ – žmogaus dydžio mediniai kareiviai, kuriuos naudodavo per velykinius vaidinimus.
Šiuolaikiška, kukli šv. Motiejaus bažnyčia stovi Kūlupėnų kaime. Tai bendruomenės vieningumo ir gerumo įrodymas. Sklypą bažnyčiai padovanojo dvi kūlupėniškės, o dar viena – padovanojo klebonui sklypą, kurį pardavus užteko pinigų statybų pradžiai.
Medinė Kartenos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia, žinoma nuo XVII a. Degusi ir atstatyta bažnyčia traukia išskirtinio
grožio sakykla, vienais seniausių rajone vargonais, pagamintais XVIII a. pabaigoje.
Budriuose stovi Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčia, žavi savo puošniais mediniais altoriais bei jaukiu šventoriumi. Mikoliškių Šv. Juozapo bažnyčia ypatinga tuo, kad suręsta iš apvalių rąstų ir buvimas joje tarsi grąžina į praeitį. O štai Grūšlaukės Šv. Jono Nepomuko bažnyčią kažkada fundavo patys kunigaikščiai Oginskiai.
Kaimų bažnyčios ir koplyčios lankytojams atveriamos tik per mišias sekmadieniais ir atlaidus. Nesant progos lankymas galimas tik iš
išorės.
Tai tik keletas įdomesnių sakralinių objektų Kretingos rajone. Atvykę pamatysite jų žymiai daugiau.
